Koronavirusas mums smogė tokia jėga, kad turiu prašyti pagalbos, nors ir labai gėda…
Mes esame daugiavaikė šeima. Su vyru auginame tris vaikus, kurių vyriausiajam bus 14 metų, o mažajam yra šešeri. Niekada nebuvome ta šeima, kuri gautų kokią nors socialinę pagalbą, visada patys užsidirbome. Tačiau dabar situacija tokia, kad galiu tikėtis tik gerų žmonių ir įmonių paramos.
Vyras iki koronaviruso krizės dirbo užsienyje, tačiau ten jį sumušė ir apiplėšė, todėl namo grįžo be pinigų, bet, laimė, gyvas. Nuo gruodžio, kol pasveiko, vyras yra nemokamose atostogose. O aš esu užsiregistravusi darbo biržoje. Sveikata vyrui jau leidžia vėl išvažiuoti į užsienį dirbti, bet uždarytos sienos, todėl išvažiuoti negali, nors Švedijoje jo jau laukia, o darbo yra penkeriems metams į priekį. Tad šiai dienai mūsų pajamos yra tik 300 eurų už vaikus, jokių socialinių pašalpų niekada nesame gavę ir negauname šiuo metu. O reikia visko – vaikams ir rūbų, ir batų. Gėda pasakyti, bet net elektrą gali tuoj atjungti, nes neturiu, kaip sumokėti. Kiek galime, einame dirbti pavienius darbus, kad bent maistui pinigų turėtume. Vyras ir šiandien išėjo uždarbiauti už 10 eurų per dieną. Jei ne tas koronavirusas ir karantinas, vyras nors ir šiandien išvažiuotų į užsienį dirbti ir netrukus turėtume pajamų, bet dabar net neaišku, kada jis išvažiuos.
Žinau, kad viskas praeis, kad viskas bus gerai, bet gyventi, vaikus pamaitinti ir aprengti reikia šiandien. Todėl nusilenkiu ir prašau visų, kurie gali padėti – padėkite. Gal kas turite padovanoti rūbų, batų, kurių nebereikia jūsų vaikams, tikrai priimsime ir paramą maistu.
Visi, kas norite mums padėti, galite atvažiuoti ir susipažinti su mūsų šeima, gyvename prie Klaipėdos. Tačiau viešai skelbtis nenoriu, nes jau esame patyrę, ką reiškia patyčios. Labai tikiuosi, kad mūsų pagalbos šauksmą kas nors išgirs.
Norint suteikti pagalbą – kreipkitės į puslapio redakciją. Čia.
